19. Konkurencija

★ Nurodyk tris būdus, kaip kiekvienoje iš pateiktų situacijų įmonei laimėti prieš konkurentus.

A.  Vienintelė maisto parduotuvė miestelyje klestėjo tol, kol kitame miestelio pakraštyje neįsikūrė nauja parduotuvė.
1. Pasiūlyti specialių nuolaidų ištikimiems klientams.
2. Išplėsti prekių asortimentą, pavyzdžiui, pardavinėti ne tik maistą, bet ir drabužius.
3. Aptarnauti klientus greičiau ir maloniau nei naujojoje parduotuvėje.

B. Įkūrus knygyną prekyba ėjosi puikiai, tačiau pastaruoju metu pirkėjų sulaukiama vis mažiau, mat ėmė populiarėti elektroninės knygų skaityklės.
1. Nuleisti tradicinių knygų kainas.
2. Knygyne organizuoti susitikimus su rašytojais.
3. Tradicinių knygų prekybą internetu padaryti veiksmingesnę – knygas klientams pristatyti pigiau ir greičiau.

C. Jonas nusprendė įkurti naują kino teatrą, todėl jam teks konkuruoti su populiariausiu kino teatru visoje šalyje.
1. Pateikti išskirtinį turinį – rodyti filmus, kurių populiarusis kino teatras nerodo. Pavyzdžiui, rodyti kino klasiką, animacinius filmus ar išskirtinius lietuviškus filmus.
2. Pateikti išskirtines paslaugas – galimybę kine lankytis su augintiniais ar seanso metu užsisakyti karštus pietus.
3. Pasiūlyti žemesnes kainas.

★ Ar pateiktos situacijos yra kartelis? Argumentuok.

★ Įrodyk arba paneik mitą.

Mitų griovėjai:

1. Konkurencija nenaudinga pirkėjams.
Mitas. Dėl konkurencijos pirkėjai gauna geresnių, pigesnių, įvairesnių, daugiau prekių ar paslaugų ir galimybę rinktis. Pirkėjai yra užtikrinti laimėtojai konkurencinėje kovoje.

2. Konkurencija yra nesąžiningas procesas, nes visuomet yra ją pralaiminčių.
Mitas. Tai, kad kažkas pralaimi, yra natūralu. Kai verslininkai konkuruoja ir varžosi dėl pirkėjų, siūlydami jiems prekes ar paslaugas, kurias jie gali laisvai rinktis, vyksta sąžininga konkurencija. Kai verslininkams taikomos išskirtinės konkurencijos sąlygos, pavyzdžiui, mažesni mokesčiai, vyksta nesąžininga konkurencija.

3. Savanaudiškumas yra būtina konkurencijos sąlyga.
Tiesa. Tik siekdami pelno sau verslininkai yra suinteresuoti konkuruoti, tačiau pasipelnyti iš savanaudiškumo jie gali tik darydami gerą pirkėjams. Savanaudiškos paskatos sukuria ekonominę gerovę.

★ Perskaityk istorijas ir atsakyk į toliau pateiktus klausimus.

1 istorija: Henry‘io Fordo automobilis – visiems mirtingiesiems

General Motors įkūrėjas Henry‘is Fordas buvo žmogus, dėl kurio įgyvendintų inovacijų beveik kiekviena šeima gali įsigyti automobilį.

Iki tol automobiliai buvo tik turtingiesiems prieinama prabangos prekė, tačiau XX a. pradžioje H. Fordas užsibrėžė tikslą: „Aš pagaminsiu mašiną, skirtą plačiajai visuomenei. Ji bus pakankamai didelė, kad sutalpintų visą šeimą, tačiau bus pakankamai nedidelė, kad ją galėtų vairuoti ir prižiūrėti vienas žmogus. Ją gamins patys geriausi darbuotojai ir ji bus pagaminta iš kokybiškiausių medžiagų, tačiau jos dizainas bus paprasčiausias, kokį tik įmanoma sukurti. Ji bus tokia pigi, kad ją įpirkti ir su savo šeima mėgautis atviro kelio ir gamtos teikiamu džiaugsmu galės bet kuris normalų atlyginimą uždirbantis žmogus.“

Konvejeris – pirmą kartą iš kasyklos į gamyklą

Siekdamas didinti efektyvumą, H. Fordas stebėdavo darbininkus ir skaičiuodavo, kiek laiko užtrunka kiekvienas gamybos žingsnis. Jis pamatė, kad darbininkai sugaišta labai daug laiko nešiodami dalis iki konstruojamo automobilio. Ne tik pamatė, bet ir nusprendė, kad darbas ir visos būtinos detalės turi ateiti iki darbininko, o ne darbininkas iki jų. Dėl to H. Fordo gamyklose buvo įdiegtos konvejerių sistemos. Tai buvo pirmas kartas, kai ši technologija buvo pradėta taikyti gamyboje, anksčiau ji buvo naudojama tik kasyklose. Tai leido sutrumpinti gamybos laiką ir dar labiau sumažinti produkcijos kainą.

2 istorija: IKEA – nuo degtuko iki kėdės, stalo ir kitų gerų dalykų

Viskas prasidėjo nuo degtuko…
IKEA kompanijos įkūrėjas Ingvaras Kampradas verslininku tapo labai anksti. Jau būdamas penkerių jis pradėjo kaimynams pardavinėti degtukus. O baigęs mokyklą gerais pažymiais iš tėvo gavo nedidelę pinigų sumą, kurią septyniolikos metų jaunuolis panaudojo savo verslui – kompanijai IKEA – įkurti.

Kas sakė, kad paštu platinami katalogai nebemadingi?

1947 metais į savo asortimentą I. Kampradas įtraukė ir baldus. Tais pačiais metais jis išleido ir pirmąjį IKEA katalogą, kuriame pristatytos visos kompanijos pardavinėjamos prekės. Paštu platinamas nemokamas IKEA katalogas iki šiol yra viena geriausių kompanijos rinkodaros priemonių. Nuo 1951 metų IKEA kataloge jau buvo vien tik sėkmingiausia prekė – baldai. Tuo metu konkurencija baldų rinkoje buvo didžiulė, o konkurentai norėdami sužlugdyti naują, veržlų dalyvį rinkoje nusprendė susitarti su tiekėjais, kad jie daugiau nebevežtų savo baldų IKEA parduotuvėms.

Išardyti ir surinkti – paprasta

Bet IKEA įkūrėjas nepasidavė ir nusprendė visą dizainą ir gamybą perkelti į pačios kompanijos rankas. Tuo sunkiu metu kompanijos įkūrėjas pamatė, kaip vienas darbuotojas nuo ką tik nupirkto stalo nuėmė kojas, kad jį būtų patogiausutalpinti į nedidelį automobilį. Tai pakišo idėją, kad pirkėjų patogumo dėlei visus baldus būtų galima kurti taip, kad jie būtų lengvai išardomi ir sutveriami, o visos reikalingos dalys būtų pervežamos plokščiose stačiakampėse dėžėse. Šios dėžės lengvai telpa ne tik į pirkėjų automobilius, bet ir į konteinerius, kuriuose prekės keliauja į parduotuves. Dėl naujoviško pakavimo vienas IKEA sunkvežimis gali pervežti daug daugiau baldų nei jų konkurentų sunkvežimiai. Tai leidžia sutaupyti transportavimo išlaidas ir turi įtakos žemoms baldų kainoms.

3 istorija: GetJar – gauk savo programėlę čia, dabar ir nemokamai

Gerai pradžiai reikia… gero žaidimo

GetJar – pirmoji Lietuvõs kompanija, įsikūrusi garsiajame JAV Silicio slėnyje. 2004 metais Ilja Laurso įkurta kompanija šiandien yra viena didžiausių nemokamų mobiliųjų programėlių parduotuvių pasaulyje. Unikalu tai, kad iš esmės savo verslą kompanija sukūrė iš pirkėjų neprašydama nieko – visos jų paslaugos yra nemokamos. GetJar svetainę kasdien aplanko trys milijonai žmonių, iš jos parsisiųsta du milijardai programų.

Kaip išganinga mintis palengvino programuotojų gyvenimą

Patys pirkėjai gali tapti programėlių testuotojais. Pirkėjams pasiūlyta parsisiųsti testuojamas programas tiesiai iš GetJar tinklalapio su sąlyga, kad pirkėjai pasidalins įspūdžiais ir praneš apie pastebėtas klaidas. Programas siųstis galėjo visų operacinių sistemų ir visų telefonų modelių naudotojai, todėl tinklalapis buvo aktualus absoliučiai visiems.

Žinoma, jauni verslininkai nenorėjo pardavinėti neišbandytų produktų, todėl programėles siūlė išbandyti nemokamai. Iš pradžių kompanija išleisdavo tris programėles per savaitę, tačiau labai greitai jų sukurtų programėlių skaičius išaugo iki 50, o lankytojų skaičius tinklalapyje padvigubėdavo kas kelias savaites. Stulbinantį tinklalapio augimą pamatę kitų kompanijų programuotojai noriai prie jo jungėsi ir siūlė ten išbandyti savo sukurtus žaidimus ir programas. Per pusę metų GetJar tapo didžiausiu mobiliųjų programėlių tinklalapiu pasaulyje.

KLAUSIMAI:

1. Kokie buvo Henry‘io Fordo pranašumai prieš konkurentus?
Jis pritaikė iki tol buvusį brangų ir sudėtingą išradimą plačiajai rinkai, pagamino kokybišką, patogų, lengvai prižiūrimą ir nebrangų automobilį, kurį galėjo įsigyti daugelis žmonių.
Kad galėtų tai padaryti, Fordas pritaikė naują technologiją – konvejerio sistemą, kuri leido gaminti greičiau ir pigiau.

2. Kokie buvo IKEA pranašumai prieš konkurentus?
Įmonė panaudojo naują reklamos priemonę – nemokamą prekių katalogą.
IKEA baldus patogu ir lengva surinkti bet kam. Jie užima mažai vietos, todėl juos galima pigiau transportuoti.

3. Kokie buvo GetJar pranašumai prieš konkurentus?
Įmonė pirkėjams siūlė nemokamas programėles.
Šios programėlės buvo pritaikytos visiems įrenginiams.
Įmonė buvo patraukli kitiems ir taip plėtė ir populiarino savo tinklalapį.

Diskusija.

Diskusijos planas:

1. Kiek kelionių organizatorių Lietuvoje gali suorganizuoti atostogas Palangoje? Kiek tai galėtų kainuoti?
Labai daug, turbūt kiekviena iš 300 kelionių agentūrų gali pasiūlyti kelionę į Palangą. Atostogų savaitės Palangoje kaina neturėtų viršyti 290 Eur žmogui.

2. Kiek kelionių organizatorių Lietuvoje gali suorganizuoti atostogas Antarktidoje? Kiek tai galėtų kainuoti?
Gerokai mažiau, visoje Lietuvoje tokių organizatorių vos keletas. Savaitė Antarktidoje kainuotų 2 030 Eur.

3. Kiek kelionių organizatorių visame pasaulyje gali suorganizuoti turistinę kelionę į kosmosą? Kiek tai galėtų kainuoti?
Visame pasaulyje tokių pasiūlymų vos keli ir tokių atostogų kaina siektų 16,8 mln. Eur.

4. Ar yra ryšys tarp kelionių organizatorių skaičiaus ir kelionių kainos?
Taip, kuo daugiau pardavėjų siūlo panašias prekes, tuo kaina mažesnė, kadangi jie turi varžytis dėl pirkėjų.
Jei daugiau žmonių norėtų į Antarktidą, įmonės organizuotų daugiau kelionių. Kaina kristų, didėtų kokybė, kadangi pirkėjai turėtų galimybę pasirinkti.
O jei visoje Lietuvoje tik viena įmonė galėtų pasiūlyti atostogas Palangoje, jų kaina gerokai išaugtų. Norėdami tokių atostogų žmonės būtų priversti mokėti siūlomą kainą arba atostogų atsisakyti. Gerokai sudėtingiau būtų, jei konkurencija išnyktų, pavyzdžiui, maisto prekių srityje.

Vaizdo įrašas ir diskusija.

Diskusijos planas:

1. Kodėl Macy‘s kostiumų parduotuvė praneša savo konkurentei JCPenney apie kostiumų vagį? Ar jos neturėtų stengtis viena kitai pakenkti?
Padėti viena kitai parduotuvės suinteresuotos, nes bendradarbiauti apsimoka labiau, nei stengtis viena kitai kenkti.
Bendradarbiauti yra abipusiškai naudinga – informuoji kitą tam, kad kitą kartą būtum informuotas pats.
Tie, kurie šiame pasikeitime informacija nedalyvauja, patys nukenčia labiausiai dėl informacijos stokos.

2. Kas išrado konkurenciją?
Niekas. Konkurencija yra natūralus procesas, atsirandantis žmonės mainantis (perkant ir parduodant).

3. Ar reikia konkurenciją riboti įstatymais? Kodėl?
Nereikia, nes konkurencija yra natūralus ir save reguliuojantis procesas – visi nori išlaikyti gerą reputaciją ir tai skatina elgtis sąžiningai.
Jei kartą nesumokėsi sąskaitos už kostiumą, ši informacija greitai pasklis ir tavimi nepasitikės kiti žmonės – pardavėjai, darbdaviai.

4. Kokių dar, be konkurencijos, žinote natūralių visuomenės procesų, kurių niekas neišrado, kurie atsirado ir veikia patys?
Kalba, mada, tradicijos, moralės principai, menas ir kt.

* Praktinis patarimas: vietoj atsiskaitymo po pamokų suorganizuokite mokiniams diskusiją socialiniame tinkle Facebook.

1. TEMA. Pasirinkite šiuo metu aktualią, viešojoje erdvėje aptarinėjamą ekonomikos temą (gal naujas pardavėjas garsiai ateina į Lietuvos rinką? Gal aštrėja geopolitinė situacija ir galima kalbėti apie ekonominį karą? O gal tarp kelių įmonių vyksta atvira ir įdomi konkurencinė kova?).
2. ĮVYKIO SUKŪRIMAS. Facebooke savo profilyje sukurkite įvykį (Create new event). Sugalvokite patrauklų pavadinimą. Aprašykite temą. Nurodykite datą ir laiką. Į renginį sukvieskite visus klasės moksleivius.
3. PASIRUOŠIMAS. Diskusijai pasiruoškite iš anksto. Diskusijos trukmė turėtų būti 45-60 min., per tiek laiko jums pavyks užduoti 7-10 klausimų, juos pasirašykite ir laike išdėliokite iš anksto.
4. Įtraukite papildomų šaltinių – vaizdo įrašų, straipsnių, nuotraukų, statistinių duomenų ir pan.
5. Numatykite kiekvienos užduoties trukmę (pvz. iki 18:15 pateikite 3 pavyzdžius iliustruojančius šią situaciją).
6. Klausimai turi būti paprasti, konkretūs, raginantys reflektuoti, suvokti ir vertinti situaciją, ne abstraktūs ir ne tikrinantys žinias.

Facebooko diskusijos „Kainų karas: kiek toli bus nueita?“ pavyzdys.

Vaizdo įrašas „Dinozaurų karai arba kai išnyksta konkurencija“.

Peržiūrėkite video apie taksi siaubą „Uber“ ir padiskutuokite.

1. Kuo „Uber“ skiriasi nuo taksi?

„Uber“ – keleivių vežimo sistema, veikianti mobilios programėlės pagalba. Per ją vairuotojai ir keleiviai renkasi vieni kitus pagal maršrutą, kitų atsiliepimus, kainą ar net automobilio modelį. „Uber“ verslo modelio sėkmės paslaptis – paprastumas. Pavežti ką nors gali bet kuris iš mūsų. Nereikia rūpintis dėl įvairių taksistams taikomų valdžios reguliavimų, o paslaugų kokybė užtikrinama vairuotojų ir keleivių atsiliepimais vienų apie kitus. Tai lemia, kad daugelyje šalių „Uber“ keliauti yra žymiai pigiau. 

2. Kaip ši naujiena pakeis vežėjų rinką Lietuvoje? Teigiami ir neigiami aspektai keleiviams ir dabartiniams vežėjams.

Ar tai sunaikins taksi rinką? Vargu. Juk kai kurie taksi vairuotojai jau dabar teikia paslaugas panašiomis programėlėmis kaip laisvai samdomi darbuotojai. Tačiau „Uber“ atėjimas į rinką vis tiek turėtų paskatinti kitus taksi verslu užsiimančius gerinti savo paslaugų kokybę, siūlyti konkurincingesnes kainas, labiau rūpintis keleiviais.