agreementbookbrieffinancegovernmentlogoutmagnifymarketmarketingmazemenu-arrowobjectiveprofessortipstopicuser
PASTEBĖJOTE NETIKSLUMŲ?
Praneškite Marija@LLRI.lt

17. Verslas ir verslininkas

Žiūrėti tikslus, diferencijavimą

Problema ir aktualumas

verslininkas

„<…> verslumas sutampa su žmogiškąja veikla. Šia prasme galima sakyti, kad visi žmonės, veikiantys tam, kad pakeistų dabartį ir pasiektų savo tikslus ateityje, demonstruoja verslumą. Nors iš pirmo žvilgsnio šis apibrėžimas gali pasirodyti per platus ir neatitikti dabartinio vartojimo kalboje, nepamirškime, kad jis visiškai atitinka angliško termino  enterprise, „įmonė“ (ispaniškai empresa), etimologinę reikšmę. Juk tiek ispaniškas žodis empresa, tiek prancūziški ir angliški žodžiai entrepreneur etimologiškai kyla iš lotyniško veiksmažodžio prehendo–endi–ensum, „paimti, pasiekti, suprasti, suvokti“, o lotyniškas terminas in prehensa aiškiai numato veiksmą ir reiškia „paimti, sugriebti“. Trumpai tariant, empresa yra veiksmo sinonimas. Prancūzijoje terminas entrepreneur, „verslininkas“, ilgą laiką reiškė būtent tai, nes dar vėlyvaisiais viduramžiais juo buvo nurodomi asmenys, kuriems teko užduotis atlikti svarbius, dažniausiai su karu susijusius darbus arba kuriems buvo patikėti dideli katedrų statymo projektai. Karališkosios ispanų kalbos akademijos žodyne pateikiama viena empresa reikšmė – „sunki ir varginanti veikla, kurios drąsiai imamasi“. Empresa taip pat buvo pradėta vartoti viduramžiais ir reiškė kai kurių riterių ordinų nešiotas insignijas, kuriomis jie išreikšdavo savo su priesaika prisiimtą įsipareigojimą atlikti tam tikras svarbias užduotis. Verslo kaip veiklos samprata yra būtinai ir neatsiejamai susijusi su veikliu požiūriu, nuolatiniu siekiu ieškoti, atrasti, sukurti ar nustatyti naujus tikslus ir priemones.“

(Huerta de Soto, J. Austrų ekonomikos mokykla: rinkos tvarka ir verslus kūrybingumas. Vilnius: LLRI, 2013).

Kuo verslininkai panašūs ir kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių? Ar tu turi verslumo savybę? Ko reikia, kad įkurtum savo verslą? Kokios pagrindinės verslininko funkcijos ekonomikoje? Kokį vaidmenį versle vaidina pelnas?

 

Sąvokos

PAGRINDINĖS SĄVOKOS
VERSLUMAS – žmogaus savybių rinkinys, leidžiantis realizuoti savo idėjas ir gebėjimus taip, kad jie tenkintų visuomenės poreikius.
PELNAS – gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų skirtumas.

PAPILDOMOS SĄVOKOS
KAPITALO IŠTEKLIAI – ekonominės gėrybės, naudojamos kitoms gamybos proceso gėrybėms kurti.
INOVACIJA – naujovė ar išradimas, pritaikytas rinkai, kitų žmonių poreikiams.

Pratybos

1 užduotis

Kam kiekvienu atveju priklauso pelnas ir rizika? Atsakyk į klausimus.

Įmonė: Pelnas priklauso: Rizika priklauso:
1. Pagal verslo liudijimą dirbanti kirpėja Alina prieš žiemos šventes turi ypač daug klientų. Alinai Alinai
2. UAB „Ragelis“ pardavimai pasiekė 500 mln. išmaniųjų telefonų vienetų per metus. Visiems akcininkams Visiems akcininkams
3. Atliekant auditą IĮ buhalterijoje buvo rasta neatitikimų.  Įmonės savininkui Įmonės savininkui
4. AB „Inovacija“ 3D maisto spausdintuvai greitai pasieks parduotuves. Visiems akcininkams Visiems akcininkams
5. ŪB „Saulė“ gaminamoje natūralioje kosmetikoje rasta sveikatai pavojingų medžiagų. Bendrovės savininkams Bendrovės savininkams

 

A. Kuri verslo organizavimo forma pelningiausia?
Didžiausio pelno galima tikėtis dirbant individualioje įmonėje arba pagal verslo liudijimą, nes pelno nereikia dalintis su kitais savininkais.

B. Kuri verslo organizavimo forma rizikingiausia?
Didžiausia rizika taip pat dirbant individualioje įmonėje arba pagal verslo liudijimą, nes ne tik visas pelnas, bet ir visa rizika atitenka vienam žmogui. Individualioje įmonėje – bankroto atveju įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu.

2 užduotis

Įrodyk arba paneik mitą.

Mitų griovėjai:

1. Visi žmonės turi verslumo savybę.
Tiesa. Verslumas yra rinkinys įvairių savybių, kurios būdingos kiekvienam, tik skirtingai. Vieniems žmonėms būdinga rizikuoti, kitiems nuspėti ateities tendencijas, matyti nepatenkintą poreikį, dar kiti yra puikūs organizatoriai. Gerai išvystyta visų šių savybių visuma išskiria verslininką iš kitų žmonių.

2. Verslo pradžiai reikia milžiniško kapitalo.
Mitas. Verslui svarbiausia ne kapitalas, bet idėja. Turint gerą idėją pinigų galima pasiskolinti. Šiais laikais yra tokių verslo rūšių, kurioms nereikia didelio pradinio kapitalo, pavyzdžiui, prekyba internetu. Tačiau galima turėti milžinišką kapitalą ir neturėti verslo idėjos. Tokie žmonės gali patikėti kitų verslo idėja ir taip įdarbinti savo pinigus.

3. Valdžios reguliavimas (įstatymai, draudimai) – vienintelis būdas apsaugoti pirkėjus nuo verslininkų godumo.
Mitas. Verslininkų godumą reguliuoja konkurencija. Jei verslininkas siūlo nekokybišką prekę ar paslaugą ir taip nori sutaupyti arba jei jis prašo per didelės kainos, pirkėjai pasirinks kitą verslininką ir godusis bankrutuos.

3 užduotis

Nurodyk 3 savybes, kurios būdingos verslininkams, ir paaiškink, kodėl taip manai.

I. Mokėjimas suprasti, ko reikia pirkėjams, nes pelno galima tikėtis tik patenkinus pirkėjų norus ir padarius tai geriau, greičiau ar pigiau nei konkurentai.

II. Iniciatyvumas, nes šalyje gali būti naudingųjų iškasenų, žmonių ir žemės, bet jei neatsiras verslininkų, kurie imsis iniciatyvos organizuoti prekių ar paslaugų gamybą, iškasenos, žemė ir žmonės liks nenaudojami.

III. Drąsa rizikuoti, nes  verslininkui informacija niekuomet nėra duota iš anksto, sąlygos nuolat keičiasi. Verslininkas spėja pirkėjų norus, jis nėra užtikrintas dėl ateities. Jis rizikuoja savo turtu. Todėl verslininkas visuomet turi judėti į priekį ir vienu žingsniu lenkti konkurentus.

KARTU!
Išsiaiškinkite pačias svarbiausias verslininko savybes!
1. Tegu kiekvienas mokinys pristato 3 užduotyje užrašytas savybes komandoje (2-4 žmonės), išklauso kitų komandos narių idėjų.
2. Kartu diskutuodami komandoje tegul išrenka vieną pačią svarbiausią savybę ir pristato klasei.

4 užduotis

Kurie iš pateiktų verslo patarimų veiksmingi, o kurie neduotų jokios naudos? Kodėl?

1. Nebijokite nežinomų dalykų.
Veiksminga, jei tai padeda atlikti vieną pagrindinių verslininko užduočių – žvelgti į ateitį, nuspėti pirkėjų poreikius, organizuoti išteklius.
Neturi naudos, jei imama aklai rizikuoti visiškai neįvertinus būsimų pasekmių.

2. Kelkitės anksčiau už kitus.
Veiksminga, jei tai padeda nudirbti daugiau su verslu susijusių darbų. Ryte mažesnė tikimybė, kad kas nors išblaškys darbą, nes daugelis dar miega. Ryte žmonės labiausiai susikoncentravę. Spėję nudirbti keletą darbų iš ryto, žmonės teigiamai nusiteikia visai dienai.
Neturi naudos, jei žmogui ryte keltis labai sunku ir anksti atsikėlęs jis nėra produktyvus.

3. Niekada nepaisykite kitų nuomonės.
Veiksminga, jei tai padeda atsirinkti vertingiausius patarimus, neeikvoti laiko ir energijos nenaudingiems ir blogo linkintiems komentarams ir kryptingai siekti savo tikslų.
Neturi naudos, jei kitų žmonių nuomonė neįvertinama iš principo. Taip verslininkas gali prarasti daugybę naudingų patarimų.

4. Laukite tinkamo laiko.
Veiksminga, jei laukimo laikotarpis pasirinktas įvertinus aplinkybes ir žinoma, kada ir kokiems dalykams pakitus bus galima imtis veiksmų.
Neturi naudos, jei tinkamo laiko laukimas nėra apibrėžtas ir tai tėra nepagrįstas pasiteisinimas atidėti veiklą. Tinkamiausias laikas gali ir neateiti, jei nežinosi, kas tiksliai yra „tinkamas laikas“.

5. Susiraskite verslo partnerį.
Veiksminga, jei partneris padeda geriau, greičiau ir kokybiškiau imtis veiklos, jei partneris užpildo spragas, dėl kurių vienas žmogus verslo pradėti negalėtų. Pavyzdžiui, partneris turi trūkstamą sumą pinigų, specialių gebėjimų, žinių, pažinčių ar kt.
Neturi naudos, jei partneris nėra naudingas konkrečiam verslui, tačiau pasirenkamas asmeniniais sumetimais, jei partneriu nepasitikima ir nepasidalijama atsakomybe, jei geriau sekasi dirbti ir vadovauti vienam.

6. Kostiumą nešiokite ir laisvalaikiu.
Veiksminga, jei kostiumas tavo srities versle yra svarbus ir įprastas, jei jį vilkėdamas jautiesi patogiai.
Neturi naudos, jei esi įkūręs tatuiruočių studiją ar kitą verslą, kuriame aprangos kodas yra visiškai kitoks, jei apsivilkęs kostiumą jautiesi nepatogiai.

7. Neatostogaukite pirmus 10 metų.
Veiksminga, jei sutaupytus pinigus ir laiką investuoji į verslą ir tuo esi patenkintas.
Neturi naudos, jei sutaupytus pinigus skiri kitoms asmeninėms reikmėms ir be atostogų jautiesi pavargęs, ne toks produktyvus.

8. Pelną investuokite į verslą.
Veiksminga, jei gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos yra paklausios ir patobulinus tam tikrus dalykus jas galima padaryti dar paklausesnes.
Neturi naudos, jei gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos yra nepaklausios, pirkėjai jų neperka ir net investavus pinigų, spėjama, pirkimai labai nepakis.

9. Turėkite aiškų tikslą.
Veiksminga, jei tavo tikslas sutampa su pirkėjų norais.
Neturi naudos, jei tavo tikslas nesusijęs su siekiu patenkinti pirkėjų norus.

10. Nepavydėkite sėkmingesniems už save.
Veiksminga, jei pavydas blaško, stabdo ir skatina aklai kartoti sėkmingesniųjų veiklą.
Neturi naudos, jei tai sukelia apatiją, neskatina tobulėti, būti geresniam už konkurentus.

 

KOMANDINIS DARBAS. IDĖJA.
Patarimas verslininkui:
1. Paskirstykite mokinius poromis. Kiekviena pora iš eilės gauna po patarimą verslininkui iš ketvirtos užduoties.
2. Komandos tikslas – įrodyti, kad jų gautas teiginys yra pats veiksmingiausias, kad jo laikytis verslininkui būtina ir naudinga.
3. Komandos nariai remiasi temos tekstu, savo ir pažįstamų patirtimi, prisimena skaitytus straipsnius, verslininkų sėkmės istorijas, interviu, žiūrėtas televizijos laidas, filmus ir kt., pateikia kuo daugiau įrodančių pavyzdžių.
4. Po kiekvieno pristatymo klasė balsuoja, ar patarimas ir jo pagrindimas juos įtikino. Nugali daugiausia balsų surinkęs patarimas. Svarbiausia užduotyje – ne patarimo turinys, bet gebėjimas jį įrodyti ir įtikinti kitus. Tai labai reikalinga verslininko savybė!

5 užduotis

Parašyk, ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi.

1. „Švieži apelsinai“ įmonės direktorius yra verslininkas.
Teisingas, jei direktorius yra ir įmonės įkūrėjas.

2. Skurdas yra natūrali žmogaus būklė.
Teisingas. Žmonės gimsta turėdami tik save, o aplinką jie turi susikurti.

3. Verslininkai visuomet siekia pelno.
Teisingas. Pelnas yra verslo variklis.

4. Verslininkai geriausiai paskirsto ribotus išteklius.
Teisingas. Siekdami pelno verslininkai turi kuo naudingiau paskirstyti išteklius, kitaip patirtų nuostolį.

5. Verslininkai mokslininkų išradimus perkelia į kiekvienus namus.
Teisingas. Siekdami pelno verslininkai naujausias technologijas pritaiko rinkos poreikiams.

6. Verslininkai žmones priverčia pirkti tai, ko jiems nereikia.
Neteisingas. Verslininkai negali priversti, jie tik siūlo, o žmonės perka arba ne.

7. Pagrindinis verslininkų tikslas – kurti darbo vietas.
Neteisingas. Pagrindinis tikslas – pelnas, o siekiant pelno tenka sukurti ir darbo vietas.

8. Verslininkams rūpi greičiau, pigiau ir patogiau patenkinti žmonių poreikius.
Teisingas. Tik taip verslininkai gali nugalėti konkurentus.

9. Siekti pelno yra neteisinga.
Neteisingas. Siekdami pelno verslininkai patenkina pirkėjų norus, sukuria darbo vietų, moka mokesčius.

 

KARTU!
1. Naudokitės 5 užduoties teiginiais.
2. Klasę padarykite vertinimo skale – vienas jos kraštas reiškia „labai pritariu“, kitas „visai nepritariu“.
3. Garsiai skaitykite teiginius. Išgirdęs teiginį, mokinys turi atsistoti toje klasės vietoje, kuri geriausiai atskleidžia jo pritarimą arba nepritarimą.
4. Raginkite mokinius argumentais įtikinti toliausiai vienus nuo kitų stovinčius prisijungti ar bent priartėti.

6 užduotis

 Sukurk savo verslo koncepciją.

TIKSLAS Turi būti susijęs su pelnu, gaunamu patenkinant pirkėjų norus.
VERSLO ORGANIZAVIMO FORMA UAB, AB, IĮ, VL, MB, ŪB, kuri geriausiai atitiktų įmonės tikslus ir turimas sąlygas (pradinis kapitalas, rizikingumas, dydis ir tikslas).
PRIEMONĖS 1. Įžvelgti nepatenkintų ar netinkamai patenkintų pirkėjų norus.
2. Būti geresniam už konkurentus.
SRITIS Turi būti susijusi su tuo, ko žmonėms reikia.
ASMENINĖS SAVYBĖS Kūrybingumas, organizuotumas, nebijojimas rizikuoti, gebėjimas nuspėti, atsirinkti informaciją, suprasti, ko reikia pirkėjams, novatoriškumas.
KONKURENCIJOS ĮVEIKOS BŪDAI Padaryti geriau, greičiau ir kokybiškiau nei kiti, užsiimantys tokiu pačiu ar panašiu verslu.

Papildomos užduotys

1 užduotis

1. Verslininko vaidmuo visuomenėje. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Kuo verslininkas skiriasi nuo samdomo darbuotojo?

2. Ar verslininko darbas yra kurti darbo vietas?

3. Kokių asmeninių savybių turi turėti verslininkas?

4. Koks yra visuomenės požiūris į verslininkus? Koks yra tavo požiūris?

2 užduotis

2. Lietuvos verslo istorija. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Nuo ko prasidėjo Lietuvos verslo istorija?

2. Kada ir kodėl prasidėjo tikrasis lietuviškas verslas?

3. Koks yra knygnešių indėlis į Lietuvos verslo istoriją?

4. Koks žmogus padarė didžiausią įtaką Lietuvos verslo istorijai? Kokia tai įtaka?

3 užduotis

3. Psichologinis verslininko paveikslas. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Kodėl lietuviams sunku suprasti, kas yra verslininkas? Ar pritari psichologės nuomonei?

2. Kas, anot psichologės, yra pasyvus agresyvumas? Kaip jis susijęs su verslumu?

3. Koks pagrindinis psichologinis aspektas trukdo žmonėms imtis verslo? Ar pritari tokiam teiginiui?

4. Kokia psichologinė savybė lietuviams padeda imtis verslo? Kodėl ji svarbi? Ar tu turi šią savybę?

5. Ar pritari apklausos dalyvių nuomonei, kad verslo verčiau turi imtis vyrai, ne moterys? Kodėl?

4 užduotis

4. Vaizdo įraše užduodamas klausimas susijęs su vienu verslui būdingu reiškiniu – bankrotu. Sustabdykite įrašą 0:38 ir leiskite mokiniams paspėlioti, vėliau parodykite teisingą atsakymą.

 

5 užduotis

Aktyvi užduotis – „Elevator pitch“ (trumpas dalykinis prisistatymas potencialiam investuotojui ar partneriui).

Paprašykite mokinių, kad jie įsivaizduotų esantys pradedantieji verslininkai, kurie atsitiktinai lifte susitinka potencialų investuotoją ar verslo partnerį (pavyzdžiui, Ilja Laursą, Marką Zuckerbergį, Billą Gatesą ar kt.). Jie turi pristatyti savo idėją, ja įtikinti, užmegzti kontaktą ir palikti neišdildomą įspūdį.

„Elevator pitch“ taisyklės:
1. Pasiruošimui duokite ne daugiau kaip 5 min. (juk susitikimas atsitiktinis).
2. Kalbos trukmė – nuo 30 sekundžių iki 2 minučių (maždaug tiek trunka pokalbiai lifte).
3. Jūs būkite tas investuotojas/partneris ir aptarkite, kaip mokiniui sekėsi jus įtikinti. Labai svarbu, ar pavyko originaliai prisistatyti, informatyviai pristatyti savo idėją, akcentuoti kuo ji išskirtinė, kalbėti konkrečiai, paprastai ir įtikinamai, parduoti problemą ir pasakyti, kaip ją išspręsite, įtikinti, kad idėja naudinga ir pašnekovui, numatyti, kaip bendrausite ateityje (palikti savo įsivaizduojamą vizitinę kortelę, paprašyti investuotojo/partnerio kortelės ar susitarti dėl konkretaus susitikimo).
4. Kad užduotis būtų įdomesnė – galite moksleivių prisistatymus filmuoti ir/arba juos vesti anglų kalba.

6 užduotis

Skaičiavimo užduotis.

Įmonės, kuri gamina planšetinius kompiuterius, metinės pardavimo pajamos yra  4.625 mln. Eur.  Iš viso per X metų buvo pagaminta 20 tūkst. planšetinių kompiuterių. Vieno kompiuterio pagaminimo savikaina yra 100 Eur. Darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti per X metų reikėjo 1.312 mln. Eur, kitos įmonės sąnaudos tais metais sudarė 864,7 tūkst. Eur. Nuo apskaičiuoto pelno įmonei reikėjo sumokėti 15 proc. pelno mokestį į valstybės biudžetą.  Nustatykite, ar ši įmonė per X metų dirbo pelningai?

Atsakymas:

Apmokestinamas pelnas: 4 625 000 – (20 000 × 100) –  1 312 000 – 864 700  = 448 300 Eur
Pelno mokestis: 448 300 × 0,15 = 67 245 Eur
Pelnas, atskaičius pelno mokestį: 448 300 – 67 245 = 381 055 Eur

Įmonė dirba pelningai, nes atskaičius mokesčius jos grynasis pelnas yra 381 055 Eur.

8 užduotis

Vaizdo įrašas „Lažinuosi, kad manei, jog turi nekęsti šių vaikinų“.

9 užduotis

Mokytojos Jolantos Čėsnienės (Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla) užduotis.

10 užduotis

Mokytojo Antano Petrėčio (Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija) užduotis.

11 užduotis

Mokytojos Inesos Korvel (Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla) užduotis.

12 Užduotis

Užduokite mokiniams šiuos klausimus, paprašykite aptarti poromis:

»Kaip manote, kokios yra pagrindinės verslininko funkcijos visuomenėje?

a.) Paskirstyti ribotus išteklius

b.) Gaminti prekes.

c.) Kurti darbo vietas.

d.) Mokėti mokesčius.

e.) Uždirbti pelną.

f.) Kurti naujus produktus.

g.) Kita

»Su kuriais apibūdinimais jums asocijuojasi verslininkas? Kodėl?

a.) Labdara

b.) Sunkus darbas.

c.) Rizika

d.) Inovacijos

e.) Kūrybingumas.

f.) Prabanga

g.) Korupcija

h.) Kita

»Ar yra verslininkų, kuriuos gerbiate? Kas jie? Už ką gerbiate?

»Kas lemia jūsų požiūrį į verslininkus?

a.) Žiniasklaida.

b.) Mano kaip vartotojo patirtis.

c.) Mano kaip darbuotojo patirtis.

d.) Šeima, draugai.

e.) Kita

»Ar norėtum tapti verslininku? Kodėl?

Patarimas! Palyginkite mokinių atsakymus su visuomenės nuomone: http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/04/verslininko—vaizdis-2017.pdf

13 užduotis

»Radijo laida, tyrimo aptarimas:

http://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/ekonomika-siandien-verslininko-ivaizdis-lietuvoje/lrinka

Klausimai po laidos:

1. Ar pritariate nuomonei, kad pagrįstą nuomonę apie verslą ir verslininką gali susidaryti tik jei pats dirbai verslo įmonėje?

Galima pritarti, nes praktikoje geriausiai atsiskleidžia ekonomizavimo momentas. Svarbu suprasti skirtingų verslo dalyvių interesus ir tą geriausiai gali padaryti pats būdamas ir darbuotoju, ir pirkėju, o gal net darbdaviu. Darbuotojai nori dirbti kuo lengviau ir uždirbti kuo daugiau, pirkėjai nori gauti kuo geresnę prekę už kuo mažesnę kainą, darbdaviai stengiasi suderinti abiejų pusių norus. Taip pat yra žmonių, kurie nėra dirbę versle ar pradeda dirbti verslo įmonėje po valstybinės tarnybos, jie dažnai verslą supranta kaip nelabai garbingą, orų, prestižinį užsiėmimą. Į verslą jie žiūri abstrakčiau

2. Kaip manote, kodėl skiriasi jaunų ir vyresnių žmonių požiūris į verslininko vaidmenį? Kokie šie požiūriai? Kodėl jie skiriasi?

Požiūris priklauso nuo konkrečių žmonių ir jų patirčių, bet tyrimai rodo, kad jauni žmonės pozityviau žiūri į verslą nei vyresnioji karta. Tą galima aiškinti istorine sovietine patirtimi, kai ekonomiką, gamybą ir iš dalies vartojimą kontroliavo valdžia. Taip sukuriama iliuzija, kad gerovę kuria ne verslas, bet valstybė.

3. Ar galima susidaryti pagrįsta nuomonę apie verslininkus, remiantis tik žiniasklaidos pateikiama informacija?

Sudėtinga susidaryti argumentuotą nuomonę tik iš vieno šaltinio. Žiniasklaida dažnai iškelia pačius svarbiausius, opiausius įvykius, vieno ar kito verslininko sėkmes ar nesėkmes, bet tai nebūtinai atspindi realią situaciją.

4. Ar sutinkate, kad verslas yra kultūros dalis, kodėl?

Taip, nes pirminė kultūros reikšmė yra perdirbti gamtos išteklius taip, kad jie būtų tinkami naudojimui, kad jie palengvintų žmonių gyvenimą. Kultūra yra skirtinga nuo gamtos būtent dėl žmogaus įsikišimo, aplinkos pavertimo tinkama gyventi.

 

14 užduotis

Sovietmečiu, kai Lietuvoje vyravo planinė ekonomika, atsirasdavo ir privati verslininkystės iniciatyva. Žmonės pirkdavo ir perparduodavo turguje prekes (drabužius, gėles, maistą ir kt.), teikdavo įvairias paslaugas (megzdavo, siūdavo, remontuodavo ir kt.) ir taip prasimanydavo papildomų pinigų. Paprašykite mokinių paklausinėti tėvų ar senelių, kokia papildoma verslo veikla jie užsiėmė sovietmečiu.

Aprašykite šį interviu, atsiųskite mums ir gaukite nemokamą prisijungimą prie Mokytojo knygos neribotam laikui.

Galimi interviu klausimai:

  • Koks buvo pagrindinis jūsų darbas sovietmečiu?
  • Ar užsiėmėte kita, papildoma veikla tam, kad užsidirbtumėte? Kokia tai buvo veikla?
  • Kodėl teko užsiimti papildoma veikla?
  • Dėl kokių priežasčių užsiėmėte būtent šia veikla?
  • Kaip nustatydavote prekės/paslaugos kainą?

15 užduotis

Išbandykite Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ekonomikos mokytojos Eglės Vasiliauskaitės verslo blogo užduotį

 

 

16 užduotis

Išbandykite Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos mokytojos Ritos Adomaitienės užduotį!

 

Įdomūs faktai

Per antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje dauguma įmonių patyrė didelius nuostolius, negalėdamos gauti visų tinkamų žaliavų savo produkcijos gamybai. To neišvengė ir gaiviųjų gėrimų gamybos milžinė „Coca-Cola“, kuri dėl ekonominių sankcijų neteko galimybės gauti savo slaptojo sirupo, naudojamo gėrimui. Tačiau kai kurių maisto produktų Vokietijoje buvo galima gauti dideliais kiekiais ir už palyginus prieinamą kainą, tai buvo obuolių išspaudos, likusios nuo sidro gamybos, bei nuo sūrio gamybos likusios išrugos. Sumanusis „Coca-Cola“ vadovas Max‘as Keith‘as pasinaudojo šiomis prieinamomis žaliavomis ir sukūrė naują gaminį, tačiau negalėjo sugalvoti jam pavadinimo. Tam jis susikvietė visą savo komandą ir liepė jiems įsijungti savo fantaziją, po kelių akimirkų vienas darbuotojas garsiai sušuko „Fanta!“

 

JAV korporacijos „GoPro“ įkūrėjas Nickas Woodmanas yra puikus žmogaus, besilaikančio savo žodžio, pavyzdys. 2004 m., įkūrųs kompaniją, pirmasis įdarbintas žmogus buvo Neilas Dana. Pradėjęs verslą Woodmanas jam pažadėjo atiduoti 10% visų kompanijos akcijų. Akcijos buvo išleistos 2014 m (po 10 m.) Woodmanas ištęsėjo savo pažadą ir padovanojo 10% akcijų. Dėl masiškai didėjančio kompanijos populiarumo visame pasaulyje, Neilo Dana 10% dalis tuo metu buvo verta 229 mln. JAV dolerių.

 

Kompiuterinių technologijų ir mobiliųjų telefonų gamybos gigantė „Apple“ savo sėkmingiausią ketvirtį užfiksavo 2014 m., išleidus naująjį telefoną „iPhone 6“. Trijų paskutiniųjų kalendorinių mėnesių pelnas buvo 18 mlrd. JAV dolerių. Tai – daugiau nei Islandijos metinis BVP. O trijų mėnesių „Apple“ pajamos yra 74,6 mlrd. JAV dolerių. Tai – pusantro karto daugiau nei 2014 m. Lietuvos BVP.

 

„IKEA“ per metus vidutiniškai parduoda apie 150 mln. vienetų savo garsiųjų mėsos kukulių. Apskritai maisto pardavimai kompanijai kasmet atneša apie 2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Prekiauti maistu savo parduotuvėse „IKEA“ pradėjo maždaug prieš trisdešimt metų, kai kompanijos įkūrėjas Ingvaras Kampradas suprato, kad alkis gali išvilioti pirkėjus iš parduotuvės.
Paslėpti tikslus, diferencijavimą

Tikslai

1. Žinoti verslininko funkcijas
visuomenėje ir ekonomikoje.
2. Susipažinti su verslo
organizavimo formomis, skirti
jas, pasirinkti tinkamiausią
konkrečiame atvejyje.
3. Vertinti pelno vaidmenį
ekonomikoje.
4. Suprasti pelno ir rizikingumo
ryšį.
5. Skirti inovaciją nuo mokslinio
išradimo.
6. Gebėti atpažinti verslumo
savybes savyje.
7. Sukurti verslo koncepciją.

Diferencijavimas

★ (paprastos, tiks
visiems mokiniams): 3, 4.

★ (vidutinės, tiks vidutinių ir
aukštesnių gebėjimų
mokiniams): 1, 2, 5, 6.

★ (sudėtingos, tiks aukštesnių
gebėjimų mokiniams):2(3).